2017 birželio 26(8 5) 236 6289info@tf.vusa.ltVU SA TF – ir tu nebe vienas!

SVARBU

„Sąžiningai“ į studentų ateitį?

 

Kas yra akademinis sąžiningumas? Turbūt lengviausia atsakyti į šį klausimą nurodant, kas iš esmės sudaro šią sąvoką – atvirumas, dora, pasitikėjimas universitetu ir puoselėjama akademinė etika. Dabartiniame akademinės etikos kodekse yra nurodomos normos, kurios nustato ir reikalauja studentų ne tik nenusirašinėti, bet ir neplagijuoti, nepadirbinėti darbų bei neužsiimti „akademine korupcija“ – kyšininkavimu. Todėl kyla klausimas, kodėl studentams kyla noras būti nesąžiningais, ar galima su tuo kovoti, kaip skatinti akademinį sąžiningumą?

Nusirašinėjame, nes bijome, nepasitikime savimi?

Baimės faktorius išties daro didelę įtaką mūsų kasdieniniam gyvenimui. Apskritai, žmogus net nesuprasdamas kartais daug ko iš tiesų bijo. Tačiau įdomu tai, kad akademiniame gyvenime baimė yra neišvengiama. Juk bijome prarasti valstybės finansuojamą vietą, bijome turėti akademinių skolų, bijome būti išmesti iš universiteto. Paklaususi Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros dėstytojos lekt. dr. Justynos Levon kodėl, jos manymu, studentai yra linkę į akademinį nesąžiningumą, gavau verčiantį pamąstyti atsakymą: „Į šį klausimą geriausiai atsakytų psichologai. Mano nuomone, daugeliu atvejų nusirašinėjimo egzistavimą nulemia nepasitikėjimas savo paties jėgomis. Asmuo net nepabando parašyti ar padaryti kažką pats. Iš anksto nuvertina savo galimybes.“ Iš tiesų nepasitikėjimas savimi yra ypač didelis arba padidėja, kai asmuo pereina iš terpės, kurioje buvo dvylika metų, kurioje viskas pažįstama – į aplinką, studijas, kurios reikalauja visiškai kitokio pasirengimo, mokymosi bei atsiskaitymo. Skiriasi ne tik mokslų pobūdis bet ir vertinimo sistema, tarpiniai atsiskaitymai, egzaminai – visa tai sukelia nepasitikėjimą savimi bei savo galimybėmis. Lektorė J. Levon tęsė, kad: „Galbūt kiek kitokios priežastys yra tada, kai asmuo yra nesąžiningas egzaminų perlaikymo metu. Galbūt tokiais atvejais nesąžiningumą nulemia baimė, kuri atsiranda neišlaikius egzamino iš pirmo karto. Taigi, mano nuomone, baimė ir savęs nuvertinimas – vienos iš pagrindinių akademinio nesąžiningumo priežasčių.“ Tuomet norėtųsi užduoti klausimą – jeigu studentai turėtų daugiau nei vieną galimybę perlaikyti egzaminą, ar sumažėtų akademinis nesąžiningumas?

Tačiau po nusirašinėjimo, plagijavimo kauke slepiasi ne tik baimė, teigia Privatinės teisės katedros dėstytoja, VU TF Alumni draugijos narė, doc. dr. Vigita Vėbraitė: „Vis dar perkami  ir plagijuojami kursiniai, magistro darbai, nes plagijavimo patikros sistemos dar tikrai nėra tobulos, nėra aktyviai kovojama su tokias paslaugas teikiančiais asmenimis. Mano nuomone, nusirašinėjimą lemia  palankus visuomenės požiūris į tai, noras lengvai gauti gerus pažymius, diplomą. Deja, tai iškreipia studentų tarpusavio konkurenciją. Manau, kad vėliau dirbant matosi, kuris sąžiningai  mokėsi, o kuris nesąžiningai.“

Kovoti su nesąžiningumu ar skatinti sąžiningumą?

Ne viskas yra paprasta, kai paliečiame akademinio nesąžiningumo temą, tačiau ne visada verta apie tai studentams kalbėti tik bandant įbauginti. Visuomet norisi kovoti su nesąžiningumu, tačiau galbūt reiktų atrasti būdų, kaip skatinti sąžiningumą, kodėl ne tik reikia, bet ir verta būti sąžiningais? Uždavusi šį klausimą dėstytojai J. Levon, sulaukiau tokio atsakymo: „Kovoti su nesąžiningumu – žodis ,,kova“ skamba bauginančiai ir tarsi suponuoja, kad akademinis nesąžiningumas yra itin paplitęs reiškinys VU. Mano nuomone, taip nėra. Manyčiau, kad yra rimtesnių problemų: mokslinės literatūros trūkumas, mažos studentų stipendijos ir kita. Vis dėlto, nėra jokių abejonių, kad kalbėti apie akademinio nesąžiningumo reiškinį ir jo neigiamas pasekmes – būtina. Prevencijos priemonės ir jų įgyvendinimas – itin reikalingas dalykas. Palaikau jūsų iniciatyvą.“ Kovoti su nesąžiningumu yra sudėtinga, tačiau dėstytoja V. Vėbraitė pasiūlė keletą alternatyvų: „Su nesąžiningumu būtina toliau įvairiais būdais kovoti, nors, mano manymu, situacija egzaminų metu yra pagerėjusi. Įvairios  užduotys, kazusų sprendimas, leidimas naudoti šaltiniais egzaminų metu lėmė, jog vis rečiau nusirašinėjama.“ „Reikia daug kalbėti ir vis priminti, kokios gali būti nesąžiningumo pasekmės. Taigi – būtinas atgrasymas. Be to, manyčiau, kad vien tai, jog asmuo įstojo į VU nemažai pasako. Kartais galbūt tiesiog reikia priminti studentams, kad jie gali daug pasiekti ir nesukčiaudami, nes jie jau yra čia – tarp geriausių. Reikia juos padrąsinti, paraginti pasitikėti savo jėgomis. Dar daugiau, elementarus priminimas, kad pasaulis tikrai ,,nesugrius“ neišlaikius egzamino iš pirmo karto – kartais irgi yra reikalingas“ – taip atsakė lektorė J. Levon paklausus, kaip galima būtų skatinti akademinį sąžiningumą. Taigi svarbu ne tik kovoti prieš nesąžiningumą, bet ir skatinti studentus būti sąžiningais. Tikriausiai didžiausią įtaką vykdant šį tikslą turi bendruomenės dėstytojai, kurie gali priminti, kaip svarbu tapti gerai savo srities profesionalais nepažeidžiant akademinės etikos.

Litterarum radices amarae, fructus dulces

Vis dėlto, akademinis sąžiningumas kiekvienai bendruomenei yra svarbus, skatindami akademinę etiką, dažniau ją primindami, atitoliname studentus nuo profesinio nekompetentingumo. Todėl noriu priminti visiems gerai žinomą sentenciją: „Mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs“. Manau tai puikiai apibendrina, jog nors mokslo kelias sunkus, sąžiningai to siekdami, sulaukiame didžiausio pasisekimo.

Ugnė Balčiūnaitė, programos ,,Sąžiningai“ koordinatorė VU SA TF

Susisiek!

Susisiek su mumis! Pasistengsime kuo greičiau atsakyti į Tavo užklausą.